Žmonės įrodo, kad saikingai gerti yra neįtikėtinai sveika. Bet ką reiškia „vidutinis“? Kaip suprasti, kad alkoholis kenkia sveikatai? Tiesą sakant, net mokslininkai pripažįsta, kad alkoholis tam tikromis (mažomis) dozėmis yra naudingas; imkime raudonojo vyno pavyzdį, kuriame yra antioksidantų, vitaminų ir mikroelementų. Žala atsiranda, kai alkoholis pažeidžia žmogaus vidaus organus, ir tai tikrai atsitiks, jei daugiau nei 170 g alkoholio išgersite dažniau nei kartą per 8 dienas.
Taigi ar galima gerti saikingai? Su kokia rizika gresia alkoholį vartojantis žmogus? Kada baigiasi saikingas girtavimas ir prasideda piktnaudžiavimas alkoholiu?
VISKAS SVARBIAUSIA TAI, KAS YRA SAAKINGAI GERTI
„Svarbiausia gerti saikingai“, – dažnai galvoja žmogus, jau per žingsnį nuo baisaus ir destruktyvaus alkoholizmo.
Dozė, kurią išgėrus žmogaus kepenims gresia rimtas pavojus, yra lygi 90 g gryno etanolio per dieną. Akimirką tai yra 285 ml degtinės (šiek tiek daugiau nei stiklinė degtinės). Žala žmogaus smegenims daroma nuo daug mažesnės dozės – 19 g etanolio (arba 60 ml degtinės) per 24 valandas. Ir tai taikoma absoliučiai sveikiems žmonėms, kurių kepenys normalios ir dirba, smegenys, inkstai ir kiti organai yra sveiki.
Dabar įsivaizduokite, kas laukia žmogaus, jei jis kasdien išgers stiklinę degtinės:
- pradės vystytis priklausomybė nuo alkoholio, kurios labai sunku atsikratyti;
- po šešių mėnesių jis pradės kentėti nuo tokios priklausomybės nuo alkoholio, jei yra paveldimas polinkis į šią ligą;
- ši bėda pasireikš per 36 mėnesius (3 metus), nesant paveldimo polinkio.
- po poros mėnesių atsiras didelis noras reguliariai didinti dozę.
Jei manysime, kad žmogus sirgo rimta liga (pavyzdžiui, virusiniu hepatitu), tai vidutinė dozė jam bus 2 ar net 3 kartus mažesnė.
Turėtų būti aišku: saikingai geriantys – kiek galite išgerti nepakenkdami savo organizmui? Kiek galima gerti, kad būtų atkurtos visos organizmo sistemos?
Visi skaičiavimai atliekami remiantis tuo, kad sveikas žmogus alkoholio perdirba 170 g per dieną. Dėl to gaunami įdomūs rezultatai ir išvados:
- Jei žmogus per 1 dieną išgeria 170 g gryno alkoholio, tai kitas 8 dienas jis turi negerti bet kokių (net ir pačių silpniausių) alkoholinių gėrimų.
- Leidžiama (priimtina) dozė per mėnesį yra 586 gramai.
- Kitaip tariant, per mėnesį galite išgerti kiek daugiau nei pusantro klasikinio degtinės butelio.
Jeigu paaiškėja, kad per vieną šventę tenka išgerti daugiau nei 170 gramų, tuomet reikia ilginti laiko tarpą tarp alkoholio vartojimo, o kitą kartą gerti alkoholį, tarkime, ne po 8 dienų, o po 10-12. Tai žymiai sumažins alkoholio žalą ir neigiamas pasekmes.
Kokios išvados reikėtų padaryti tokioje situacijoje: gerti daug rečiau ar gerti saikingai? Ekspertai labiau linkę į pirmąjį variantą. Rečiau reiškia kartą per mėnesį ir ne dažniau. Nors kai kurie teigia, kad jei dozės laikomasi teisingai, nesvarbu, kaip dažnai žmogus geria.
VYNAS: SVEIKA AR NE?
Saikingai geriantys, bent jau taip save vadinantys žmonės, primygtinai reikalauja – gerti sausą raudonąjį vyną yra nepaprastai sveika. Jų loginis pagrindas grindžiamas tuo, kad vynas turi stiprų antioksidantą ir apsaugo nuo vėžio.
Atvirkščiai, moksliniai tyrimai rodo štai ką: gerti vyną dideliais kiekiais yra žalinga. Jame yra tam tikrų medžiagų, kurių perteklius nevalingai sukels komplikacijų, todėl toks gėrimas bus žalingas.
Turite žinoti keletą pagrįstų faktų apie vyno naudą:
- Gėrime yra antioksidanto resveratrolio, kurio taip pat yra vynuogių sultyse, tik daug mažesniais kiekiais.
- Jame yra vertingų mikroelementų, gerinančių žmogaus sveikatą.
- Sveikam žmogui priimtina dozė yra maždaug 3 taurės vyno per 7 dienas (450 ml gėrimo).
Taip pat reikia paminėti, kad kalbos apie raudonojo vyno veiksmingumą gydant aterosklerozę pasirodė tik gandai, nes šiuolaikiniai tyrimai įrodo priešingai.
Pasirodo, gerti vyną naudinga, bet tik tada, kai laikotės nustatytų standartų ir neviršijate saugios išgeriamo gėrimo dozės.
AR LEIDŽIAMA GERTI ALUS NUODUIKIAUS KIEKIS?
Kitas gėrimas, be vyno, kuris, daugelio žmonių nuomone, yra sveikas, yra alus. Taip, išties nepasterizuotas arba gyvas alus gali būti naudingas organizmui, tačiau ir čia yra tam tikri apribojimai, po kurių gėrimas tampa kenksmingas žmogui. 600 ml per dieną yra visiškai priimtina norma, nors ši norma taip pat turi išlygų, nes keletą metų geriant net nedidelį kiekį alaus išsivysto trečioji priklausomybės nuo alkoholio stadija.
Saikingas alus turi teigiamą poveikį:
- Kosmetinis poveikis odos būklei.
- Normalizuoja kraujospūdį.
- Ramina žmogaus nervų sistemą.
- Palaiko reikiamą cholesterolio kiekį.
Svarbu atsiminti, kad priklausomybė nuo alaus progresuoja paslapčia ir po truputį, todėl ją sunku pastebėti pradiniame etape. Vėliau tą pačią ligą gydyti sunkiau nei, pavyzdžiui, priklausomybę, kurią sukelia piktnaudžiavimas degtine ar kitais alkoholiniais gėrimais. Todėl iš esmės neteisinga įrodinėti, kad alus yra saugus alkoholinis gėrimas.
STIMULIUOJAMASIS VIDUKINIŲ ALKOHOLIO DOZIŲ POVEIKIS
Kaip ir visas kitas alkoholis, saikingas vartojimas gali būti naudingas, atsižvelgiant į vadinamąjį paradoksinį stimuliavimo efektą.
Kokia šio principo prasmė? Tai yra stimuliuojantis poveikis mažoms dozėms tų medžiagų, kurios didesnės dozės sukelia toksinį poveikį. Paprastais žodžiais tariant, jei alkoholis didelėmis dozėmis kenkia organizmui, tada nedideliais kiekiais jis gali turėti stimuliuojantį poveikį.
Tokį efektą pasiekia ne saikingai geriančios žmonių grupės, o tie, kurie suvartoja tiesiog nežymias (apie 50 ml degtinės 2 kartus per 7 dienas) alkoholio dozes ir nė gramo daugiau.
KAS GERIAU: GERTI SAIKINGAI AR VISAI NEGERTI ALKOHOLIO?
O ką tu dabar nori daryti, žinodamas visus šiuos skaičius, bylojančius arba apie alkoholio naudą, arba apie jo žalą? Ar turėtumėte mesti gerti visam laikui, ar turėtumėte gerti saikingai dėl savo sveikatos?
Ankstesni tyrimai, rodantys saikingo gėrimo naudą, pasirodė esą klaidingi. Šiandien apie tai kalba mokslininkai iš pirmaujančių pasaulio šalių.
Tie eksperimentai parodė tokį rezultatą: saikingai ir saikingai geriantys buvo daug sveikesni nei visiškai negeriantys. Bet koks laimikis? Faktas yra tai, kad visi buvo verbuojami į abstinentų kategoriją: žmonės su jau silpna sveikata, tie, kurie jaunystėje daug gėrė, tie, kurie negalėjo vartoti alkoholio dėl medicininių priežasčių.
Taigi rezultatas buvo nepatikimas. Mokslininkai atliko nemažai papildomų tyrimų, ištaisydami savo klaidą, ir paaiškėjo, kad negeriantys yra sveikesni už tuos, kurie geria saikingai, o pirmieji gyvena daug ilgiau nei antrieji.
AR ALKOHOLIS YRA KOKIA NAUDOS IR REIKĖTŲ GERTI SAIKANT?
Vienas 1999 m. gydytojo mokslininko atliktas tyrimas parodė, kad saikingas alkoholio vartojimas turi naudos žmogaus širdies ir kraujagyslių sistemai. Panašus tyrimas buvo atliktas tais pačiais metais, kai buvo įrodyta alkoholio nauda žmogaus smegenims.
Eksperimentų rezultatai buvo tokie:
- Tie pacientai, kurie išmoko gerti saikingomis dozėmis, rečiau patyrė miokardo infarktą. Per dieną jie išgerdavo nuo 14 iki 56 g gryno alkoholio (mažiau nei 1 stiklinę degtinės). Be to, žmonėms, kurie laikėsi vidutinių dozių, buvo mažesnė tikimybė susirgti intelekto sutrikimu.
- Tiems, kurie priėmė drąsų sprendimą išvis negerti, šiek tiek padidėjo širdies priepuolio rizika ir šiek tiek didesnė tikimybė susirgti demencija.
- Pastebimiausias sveikatos problemas patyrė tie, kurie dažnai vartojo alkoholį dideliais kiekiais. Tokiose situacijose ištikdavo miokardo infarktas, dažniau pasireikšdavo smegenų ligos.
Po tokių tyrimų rezultatų mano galvoje iškart kyla keli aktualūs klausimai: ar alkoholikas gali gerti saikingai? Vadinasi, tai reiškia, kad vis tiek geriau išgerti šiek tiek alkoholio, nei tapti slogu?
Tačiau čia svarbu paminėti dar vieną 2008 metais mokslininkų atliktą eksperimentą, kuris parodė visiškai kitokį efektą – pacientai, kurie vartojo alkoholį saikingai, dažniau sirgo sunkiomis smegenų ligomis nei tie, kurie visiškai susilaikė nuo alkoholio.
IŠVADOS: AR GALIMA GERTI ATSAKANT?
Kaip matote, eksperimentai parodė visiškai skirtingus rezultatus, o tai nėra nieko nenormalaus, nes sveikatai ir kiek ilgai žmogus gyvens žemėje įtakos turi daug kitų faktorių, ne tik alkoholio vartojimas: kasdienė mityba, gyvenimo būdas, darbo sąlygos, klimatas. Štai kodėl vienas konkretus tyrimas negali suteikti 100% objektyvios informacijos.
Galima tvirtai pasakyti tik vieną – mažais kiekiais geriant alkoholį yra naudos, tačiau ši nauda nėra ypač pastebima atsižvelgiant į pavojų, kuris jūsų laukia, jei geriate alkoholį. Be to, alkoholio žala pasireiškia akimirksniu, ją nesunkiai nustato mokslininkai ir medikai, tirdami žmogų.
Kaip gerti saikingai ir ar apskritai verta tai daryti? Jei tikrai rūpinatės savo sveikata, tuomet geriau pamiršti alkoholį. Vartokite tik tai, kas duoda realią naudą ir neturi žalos, kad nebeliktų jokių abejonių.